Suvokimas ir realybė: 4 dalykai, kurių aš išmokau iš Z kartos - Swiss Education Group - Lithuania

Suvokimas ir realybė: 4 dalykai, kurių aš išmokau iš Z kartos

Suvokimas ir realybė: 4 dalykai, kurių aš išmokau iš Z kartos 1

Dabar daug kalbama apie Z kartą – jauniausią kartą, kuri šiuo metu įgyja aukštąjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą ir ateina į darbo rinką. Bet kaip jie patys mato save ir kaip, jų nuomone, juos suvokia vyresnės kartos? Lektorė Claire Jollain atsakymų kreipėsi į savo studentus.

Skaitmeninį marketingą studijuojantys mano studentai 2019 m. pradėjo rašyti tinklaraščius, būsimiems samdytojams pasakojančius apie jų kartą. Prieš pradedant dirbti prie šio akademinio projekto, aš pasiūliau studentams perskaityti kai kuriuos tyrimus, skirtus Z kartai (plačiąja prasme tai – žmonės, gimę 1997-2012 metų laikotarpiu) ir bendrais bruožais nusakyti, ar jie sutinka su tuo, ką apie juos kalba, ir kodėl.

Geriausi tinklaraščio įrašai buvo paviešinti ir dabar mes turime daugiau nei 50 surinktų įrašų, kuriuos paskelbė bakalaureato ir magistrantūros studentai iš 27 šalių. Štai ką jie pasakė ir štai ką aš sužinojau apie šią kartą: kokios nuomonės apie ją yra teisingos ir kokios klaidingos.

1. Pasaulis jų nemyli

Pirma, ką šį klausimą nagrinėdami studentai sužinojo – tai, kad daugelio Z kartos tyrimų išvados jos atžvilgiu neigiamos: juos laiko asocialiais, priklausomais nuo technologijų ir tingiais. Mokytojai sako, kad jie nemoka vesti užrašų, samdytojai kritikuoja juos dėl profesionalumo stokos, o viršininkai nelaiko jų pakankamai uoliais darbuotojais. Pamačiusi savo studentų reakcijas į šią kritiką aš pajutau jų susierzinimą: nejaugi taip sunku pasveikinti naująją kartą, kuriai teks spręsti tokias rimtas problemas, kaip klimato kaita?

Pripažindami, kad jie labai pasikliauja technologijomis, ir, kad viena iš pagrindinių jų baimių – prarasti prieigą prie Wi-Fi, jie taip pat sako, kad nekenčia elektroninio pašto ir pirmenybę teikia asmeniniam bendravimui. Man patiko Kristin’os komentaras apie mokytojus, kurie bando sudominti studentus videoklipais iš YouTube. Ji rašo: “Šiuolaikiniame pasaulyje dėstytojai mano, kad, jeigu užsiėmimas nuobodus, tai mūsų dėmesį patraukti galima parodžius ekrane video. Iš tikrųjų, jeigu mūsų kažkas nesudomino iš pat pradžių, jokie video iš interneto neprivers mūsų smegenų apdoroti arba net tiesiog išsaugoti informaciją, kurią jie nori mums perduoti”.

Beveik visuose tinklaraščiuose studentai kalba, kad surasti tinkamą darbą – tai jų pagrindinis prioritetas ir pagrindinis rūpestis, nes jie žino, kokia didelė konkurencija darbo rinkoje. Skaitydami apie tai, kad jiems trūksta profesionalumo, jie prieštarauja, savo ruožtu, abejodami profesionalumu kompanijų, kurios neatsako į užklausas apie vakansijas arba niekaip nekomentuoja darbo pokalbių su potencialiais darbuotojais rezultatų. Kaip mes galime reikalauti iš jų to, kuo pačios kompanijos savęs nevargina?

Linn išreiškia savo pasipiktinimą šiame tinklaraščio įraše: “Mes nesuprantame, kaip kai kurios kompanijos gali vertinti žmones pagal popieriaus lapelį! Man tai tas pats, kaip spręsti apie knygą pagal jos viršelį – o tai, kaip mes visi žinome, neteisinga”.

Daugelis studentų sako, kad vyresniosiose mokyklos klasėse jie įsteigdavo mažas įmones ir aiškiai matosi, kad tapti verslininkais nori labai daug Z kartos atstovų. Nors kai kurie iš jų ir neįsivaizduoja, kaip sklandžiai įeiti į darbo rinką. Daugelis studentų, pavyzdžiui, Oliver’is, bijo tapti suvaržytais kūrybine prasme: “Mane siaubingai gąsdina galimybė atsidurti įkalintam biuro kamputyje. Šiame pasaulyje nėra vietos kūrybingumui”.

Suvokimas ir realybė: 4 dalykai, kurių aš išmokau iš Z kartos 2

2. Jie visur ieško prasmės

Kaip buvo išsiaiškinta, tokiomis sąlygomis, kai tiesiogine prasme bombarduojama informacija, Z kartos atstovai prie ko nors savo dėmesį sukaupia tik mažiau nei 10 sekundžių. Ar tai reiškia, kad jų niekas nedomina ar, kad jie, priešingai, stengiasi viską filtruoti, stengdamiesi išgryninti esmę?

Kaip tvirtina Karolina, esmė ne tame, kad jos bendraamžiai nemoka susikaupti; jie tiesiog mąsto ir suvokia informaciją kitaip: “Tai, kad mes teikiame pirmenybę naujienų sužinojimui iš trumpų videoklipukų, o ne iš laikraščių, nereiškia, kad mes nemokame koncentruoti dėmesio – lygiai taip pat, kaip tai, kad Y karta ateina į biurą su džinsais, o ne su kostiumu, nepadaro jų tingiais”.

Neginčytina, kad prieiga prie naujų komunikacijos režimų reikšmingai pakeitė pačią šios naujos kartos bendravimo struktūrą. Jiems tenka rūšiuoti visus šios duomenis, daryti atranką, spręsti, kas svarbu, o kas mažiau svarbu. Kalbėdama apie tai Žozefin’a pastebi, kad mes esame atsakingi už šios kartos, kuri yra mūsų sukurtos technologijos vartotoja, nukreipimą. Ji pareiškia: “Sako, kad mūsų visuomenėje vis labiau plinta depresija ir žema savivertė ir kas už tai atsakingas? Z kartai reikia pagalbos atrandant savas vertybes ir pagalbos nepasimetant pakeliui į jas. Jai reikalingi sektini pavyzdžiai. Vyresnės kartos turi padėti jai jų kelyje link sėkmės”.

Pasikeitė ir būsimų darbuotojų lūkesčiai dėl savo darbo vietų. Nors dauguma jų ir vertina patirtį, įgytą atliekant praktiką globaliuose viešbučių tinkluose, labiausiai jie vertina “pripažinimą ir pritarimą”, kaip aiškina Žuan. “Mes nenorime dirbti didelėms korporacijoms, mes nenorime būti tiesiog skaičiumi. Mums patinka maži kolektyvai, kur visi vieni kitus pažįsta ir kur kiekvieno balsas turi įtakos bendrų sprendimų priėmimui”.

Žymiai svarbiau už titulus ir pinigus šiai kartai pastovus savirealizacijos siekimas, kaip pastebi Frančesko. Jiems tikrai nepatinka, kai pasakoma, ką daryti. Jie nori viską išbandyti patys, nors ir patirdami nesėkmes. “Z karta nori daryti tai, ką jie patys mano esant reikalinga. Tai nereiškia, kad mes nenorime keistis, atsižvelgiant į girdimą apie mus nuomonę ir gaunamus patarimus. Atvirkščiai, mes norime turėti galimybę klysti ir matyti savo klaidas, tam, kad iš tikrųjų suprastume, kodėl mes viena ar kita darome būtent taip. Kai mes kažko išmokstame ir kiti tai pripažįsta – juntame džiaugsmą dėl savo pasiekimų, o tai didina asmeninį našumą”.

Z karta nori lyderių, o ne viršininkų; jie ieško sektinų pavyzdžių ir vertina mokytojų siekį jiems padėti. Labiausiai jie vertina praktinę patirtį, kaip aiškina Linda. “Įsivaizduokite daktarą. Ar galima pasakyti, kad jis žino, kaip atlikti operaciją, jeigu iki tol apie tai tik skaitė knygoje? Tikriausiai ne. Todėl per savo mokymosi laikotarpį aš norėjau gauti kiek galima daugiau praktinės patirties”.

3. Jie nevienareikšmiški

Perskaičius daugybę įrašų, vienas labiausiai mane nustebinusių reiškinių – Z kartos nevienareikšmiškumas. Iš vienos pusės, Z karta atrodo pernelyg pasitikinti savimi, mananti, kad ateityje pasaulis bus visiškai kitoks ir orientuotis šioje naujoje erdvėje galės tik jie. Ryškios daugelio tinklaraščių antraštės kalba už save:

“Z karta darbe: Мes galime pakeisti žaidimo taisykles!” – Daniela.

“Užteks būti pesimistais! MES būsime sėkmingesni už JUOS” – Kalissa.

“Prisitaikyti ir investuoti: kodėl Z karta – tai ateitis” – Adrian.
“Ateitis priklauso Z kartai” – Sin.

Tuo pat metu jie išreiškia savo baimes dėl terorizmo, klimato kaitos ir ekonominio nestabilumo, taip pat būklės, kurioje pasaulį jiems paliko ankstesnės kartos. Apie tai kalba Ankita: “Mano karta seka naujienas iš viso pasaulio; mes daug matome ir girdime apie ekonominė krizę ir apie gyvūnus, kuriems gresia išmirimas. Mes – karta, kuriai iš tikrųjų rūpi ekologinis stabilumas, nes mūsų vaikams ir anūkams, tikėtina, liks ne tiek daug”.

Daugelis prieina išvados, kad aiškumas ir stabilumas nebeegzistuoja ir kad globalios korporacijos ir valstybės greitai gali destabilizuotis ir sugriūti.

4. Technologijos – tai priemonė, o ne tikslas

Dauguma studentų suvokia technologijas kaip realizavimo instrumentą, darantį galimybių pasaulį prieinamesnį. Kaip teigia Tafvik’as: “Aš studentas iš Jordanijos, mokausi Šveicarijoje ir ieškau galimybių atlikti praktiką Šiaurės Amerikoje. Dar prieš 20 metų tai būtų buvę neįmanoma”.

Jis sako, kad technologijos sukuria daugiau galimybių, nei kliūčių ir atmeta nuomonę, kad, neva, Z karta nuolat nukreipia dėmesį į ekranus ir negali susikaupti prie darbo. Taip mano ne tik Tafvik’as – visi šiuos įrašus skelbę studentai nesutinka, kad apie juos būtų sprendžiama pagal prieigą prie technologijų, žinių apie jas ir priklausomybę nuo jų. Kaip pareiškia Džervis, technologijos – tai būdas judėti toliau, greičiau ir geriau! “Mūsų karta trokšta tapti geresne ir juda į priekį dėl savo smalsumo. Tai, kas vyko su ankstesnėmis kartomis, Z kartos atveju bus visiškai kitaip – mes darysime pasaulį žymiai geresniu, maitinsimės švariu maistu vietoje greitojo maisto, palaikysime etnokultūrinę įvairovę ir sukursime tokius daiktus, kurių jūs dabar negalite ir įsivaizduoti”.

Vyresnės kartos akcentuoja Z kartos kantrybės trūkumą ir mano, kad šie šokinėja nuo vienos tendencijos prie kitos, bet, kaip teigia Mitsu, ji gimė pasaulyje, kuris nuolat juda ir keičiasi. “Aš žinau, kad mes norime visko ir TIESIOG DABAR, bet tai yra tai, prie ko mes pripratome. Su esamais technologijų pasiekimais mums dabar net nereikia laukti, kol atsisiųs koks nors failas, kaip tai buvo ankstesnių kartų atveju. Mums viskas vyksta greitai ir viskas yra mūsų rankose”.

 

Hotel Institute Montreux Z kartos studentai, citatos iš kurių įrašų pateiktos šiame straipsnyje: Kristin Murilio (Panama), Linn Vingaard (Olandija), Oliver Obri de Maramon (Danija), Karolina Pou-Sang (Peru ir JAV), Žozefin Liundkvist (Švedija), Žuan Francez (Portugalija), Frančesko Liam Gullo (Italija), Linda Badžio (Italija), Daniella Kallo (Peru), Kalissa Indravati (Indonezija), Adrian Johansson (Norvegija), Sin Luo (Kinija), Ankita Talapatra (Indija), An Nguen (Rumunija ir Vietnamas), Tafvik Iršaidat (Jordanija), Džervis Vei (Honkongas) Mitsu Gomez (Panama).

Skaityti Institute Montreux Z kartos studentų tinklaraščio įrašai
Hotel Institute Montreux